Prekyba naujienų pavyzdžiais

Griežtas eksperto vertinimas Lietuvos prekybos tinklams: verdantys savose sultyse ir nekūrybiški Nuoroda nukopijuota aA Mažmeninė maisto prekyba Lietuvoje jau kurį laiką yra išsiplėtusi už fizinės parduotuvės ribų.

NEMOKAMI specializuoti „Verslo žinių“ savaitraščiai

Visgi matome, kaip statoma vis daugiau fizinių parduotuvių, o verslai bandantys prekiauti maisto produktais internetu žlunga. Mažmeninės prekybos ekspertas, Pricer. Prekybos centras ©  Shutterstock P.

• Gairėse nurodoma, kokiems ūkio subjektams taikomi MPĮNVDĮ reikalavimai, apžvelgiami bei praktiniais pavyzdžiais iliustruojami įstatyme numatyti draudžiami veiksmai ir informuojama apie pažeidėjams taikomą atsakomybę.
• Kviečiame jus susipažinti su "EuroCommerce" pateiktais pasiūlymais.
• Dvejetainių parinkčių klientų bazė
• Tai rodo ir Statistikos departamento pateikti duomenys: praėjusiais metais internetu apsipirkinėjo beveik kas antras 16—74 metų amžiaus Lietuvos gyventojas 43,4 proc.
• Его безумная поездка вот-вот закончится.
• Kaip veikia bitcoin pinigine
• Nemokami specializuoti savaitraščiai pagal verslo sritį

Čepkauskas panagrinėjo Lietuvoje vystomą internetinę maisto prekybą. Anot jo, dabar vystomi modeliai yra neefektyvūs, nėra naudojamasi tarptautiniais geraisiais pavyzdžiais. Dirbama per mėnesį valandas, tarkim vidutiniškai 1 prekei — 1 minutė, reiškiasi paėmimo kaina 0,06 Eur. Ir tai labai optimistiška — tiek tai, kad užtenka Eur surinkėjui, tiek jo rinkimo greitis. Šios srities specialistai skaičiuoja, kad, esant rankiniam komplektavimui, greitis nesiekia vienetų per valandą darbuotojui, o komplektavimo parduotuvėje greitis dar žemesnis.

Ką dabar visa tai reiškia? Optimalios personalo sąnaudos mažmeninėse maisto prekybos įmonėse yra iki 6—7 proc. Sakysit tokių prekių nėra daug — na kas yra daug, kas yra nedaug — jeigu pasižiūrėti į kokių jogurtų ar duonos kategorijas, tai dar prastesnis vaizdas. Ir mes vertinome piniginių sąrašas „Bitcoin exmo“ surinkėjų darbą.

O kur dar vadovybė, logistika ir visa kita. Čepkauskas ir teigė, kad viena išeičių būtų pirkėjus pratinti prie didesnių kiekių prekyba naujienų pavyzdžiais mažesnę kainą pirkimo. Mažmeninės prekybos ekspertas interviu DELFI plačiau prekyba prekyba naujienų pavyzdžiais pavyzdžiais, kokias klaidas daro lietuviški verslai prekyboje ir, koks internetinės prekybos modelis Lietuvoje galėtų būti sėkmingas.

Kodėl Lietuvoje nesiseka verslams prekyba naujienų pavyzdžiais užsiimti šia veikla? Kiek tenka susidurti su lietuviškais verslais, tai prekyba naujienų pavyzdžiais kažkaip mėgsta virti savo sultyse.

Dažniausiai situacija tokia, kad viskas jau yra sugalvota už mus.

Rimantas Mažulis. Mažmeninės prekybos tinklai bei kiti prekybininkai praėjusiais metais didino savo investicijas į inovacijas ir savo pirkėjams pristatė ne vieną naujovę. Didžiosios prekybos įmonės Lietuvoje ne tik sparčiai plėtė savitarnos kasų apimtis, bet ir pirmą kartą pirkėjams pasiūlė savitarnos skenavimo galimybes. Be to, vidinius procesus įmonės efektyvino ir klientų patirtis gerino pasitelkusios elektroninių etikečių bei parduotuvių darbuotojų komunikacijos technologijas.

Visi galvoja, kad internetinė prekyba yra atskira gyvybės forma. Ne, tai dar vienas realizacinis kanalas su savo pliusais, minusais, ypatumais.

Todėl dažniausiai tiems žmonėms, kurie yra atėję iš kito realizacinio kanalo ir nesiseka. Internetinė prekyba yra toks prekybos kanalas, kai dalį išlaidų — nuo prekės pasiėmimo iš lentynos iki parvežimo namo — verslas prisiima sau. Tarkime, kad komplektuoji bandeles po 10 centų. Net jei pririnksi skirtingų bandelių ne iš vienos vietos už 35 eurus, pas tave iš karto bus nuostolinga paslauga, nes tu sumokėsi už tą rinkėjo darbą.

Jei nuo 35 Eur pristatymas nemokamas, jau nuostolinga išeina.

Griežtas eksperto vertinimas Lietuvos prekybos tinklams: verdantys savose sultyse ir nekūrybiški

Tai — didesnės pakuotės. Be didesnės pakuotės nieko paimti negali. Jei bandelės yra pigios, jos bus supakuotos po keturias ar panašai, randamas nenuostolingumo taškas. O mūsiškiai žengia pirmyn su raudona vėliava — viską atvešim. Reikia didinti atvežimo į namus vertę, nes kruopų po 50 ct vežiojimas yra įdomus dalykas, bet verslo ir pelningumo prasme ganėtinai keistas. Kaip to išvengti?

Tai yra, pristato šitą prekyba naujienų pavyzdžiais ir visas kitas prekes. Visos kitos prekės yra kritinis aspektas. Kodėl tie lietuviški ir ne tik lietuviški verslai, kurie dirba tik sudarydami meniu lieka nišiniais?

Nes tu man atvežei patiekalą, bet prie jo man reikia ir vyno, ir kavos, tai jau turi užsisakyti kitoje vietoje. Lieka nepilnavertis pasiūlymas.

Man teko konsultuoti vieną restoraninės krypties įmonę, sakiau prisijunkit, kad jei žmogus su jumis pasirašė prenumeratą, vienu adresu gautų ir produktus, ir pietų sprendimą, ir visus kitus dalykus. Vienu paspaudimu, vienu adresu padaro prenumeratą.

Iš viso šito konstruoja savo savaitės, mėnesio, metų vartojimo krepšelį, kurį nuolatos gauna. Pirkėjui vertė, nes gaudamas komplektą gauna tiksliai tiek, kiek mėsos reikia — nieko nešaldau, neišmetu, negalvoju, kur panaudoti.

Europoje internetinėje prekyboje konkurencija mažesnė, visi jaučia nišą, bet sėdi į minusą. Dėl to efektyviausias sprendimas — rinkinys ir pusiau paruošti restoraninio lygio pusfabrikačiai. Nedaro tai nedaro, tegu vežioja kruopas.

Mūsų maisto prekių internetinės prekybos verslininkų minusas ir problema ta, kad neduoda pilnaverčio protingo pasiūlymo pirkėjui. Svarbi ir kontekstinė reklama.

Kai nueini į kokį puslapį, paspaudi ant produkto, vėliau tave persekioja tas pirkinys, nepaisant to, ar įsigijai jį, ar ne. Maisto prekybininkų atžvilgiu visa tai daug blogiau atrodo. Paspaudei porą kartų ant druskos ar kruopų ir pradeda internete persekioti druska ir kruopos.

Jei jie eitų per patiekalų sprendimus, tu paspaustum ir matytum šašlykus, picą, troškinį. Būtų metami paveiksliukai, kurie bent veiktų vizualiai per skrandį, reklama būtų teminė. Nei kažkokių emocinių sprendimų, nei kažkokių idėjų. Prekės yra prekės, gražiai sudėtos, bet šiuolaikiniam vartotojui to nepakanka.

Rimantas Mažulis. 5 inovacijos, per metus pakeitusios prekybos rinką

Prekės kaina yra higieninis kriterijus, o po to turi kitas problemas: įvaizdžio sprendimai. Svarbiausia, kad tai nereikalauja baisiai didelių investicijų. O pas baltarusius nieko tokio nebuvo, tiesiog prekės, nei nebrangių baltarusiškų prekių, kad būtų tam tikras cinkelis.

Pas mus oligopolinė rinka ne tik tinklų lygmenyje. Realiai yra tiekėjų oligopolinė rinka. Pavyzdžiui, prieskonių segmente yra trys pagrindiniai žaidėjai ir jie visi vienodo veido. Kitas žaidėjas prie žemų kainų ir asortimento turi dar kažką ekstra pasiūlyti.

Jų tinklalapyje, kur dabar yra receptai, ten vyksta gyvenimas. Jie daro receptus, kad būtų įkomponuota į jų asortimentą. Ryškiai ruošiasi dirbti kurdami vertę, kad vieno mygtuko paspaudimu prie to recepto suformuotų pirkinių sąrašą. Kaip manote, ar tikrai taip yra dėl investicijų, ar iš tiesų dėl sąnaudų?

Pradinės investicijos buvo pačios didžiausios, po to vyksta sąnaudų valdymas. Sąnaudų valdymas vyksta tyliai. Bet kai pirkėjai nemaišo, tu kaip darbuotojas greičiau sukomplektuoji.