Pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą.

II SKYRIUS 3 straipsnis Būtiniausia informacija, kurią reikia pateikti prospekte Prospektas sudaromas naudojant vieną iš 4—20 straipsniuose nustatytų aprašų ar informacinių priedų arba jų derinį, remiantis 21 straipsnyje nurodytais deriniais, kurie sudaromi pagal skirtingus vertybinių popierių tipus. Atsižvelgiant į emitento ir vertybinių popierių tipą, prospekte pateikiami I—XVII prieduose nurodyti informacijos punktai, nustatyti 4—20 straipsniuose nurodytuose aprašuose ir informaciniuose prieduose. Kompetentinga institucija nereikalauja, kad prospekte būtų informacijos punktai, neįtraukti į I—XVII priedus.

Ginčo esmė 4Ieškovas M. Akcijos yra įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, ieškinio pateikimo metu turėję 54,72 proc.

Tai patvirtina Vertybinių popierių komisijos m. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos 40 proc. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki 40 proc.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė 6Panevėžio miesto apylinkės teismas m. Teismas nurodė, kad pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį akcininkas ar kartu veikianti grupė, įgijusi pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą kaip 40 procentų balsų suteikiančių akcijų, privalo per 30 dienų nuo jų įgijimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas arba perleisti akcijas, viršijančias nustatytą ribą.

Ieškovas pareiškė reikalavimą tik dėl vienos iš alternatyvų — įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti vertybinius popierius. Tai pažeidžia atsakovų teises ir suteikia bylos šalims nelygiavertę padėtį. Atsakovai R. Pagal m. Atsakovas R. Ši sutartis nenuginčyta ir yra galiojanti.

EUR-Lex - R - LT

Atsakovas K. Akcininkas K. Pagal CK trečiosios knygos normas 3. Ieškovas reikalauja pateikti oficialų pasiūlymą ir kitiems smulkiesiems akcininkams, tačiau neturi įgalinimų reikšti reikalavimus jų vardu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas m. Ieškovas neįgalintas ginti viešąjį interesą.

Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas CPK straipsnis.

Verslo projektų rengimas ir administravimas ES paramai gauti

Ieškovas neįrodė, kaip buvo pažeistos jo teisės. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje nenustatyta akcininko teisės reikšti ieškinį teisme, akcininkas tik gali prašyti padidinti pasiūlytą kainą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių ginčas yra kilęs dėl vertybinių popierių rinkai priskirtų vertybinių popierių apyvartos, kurią reglamentuoja specialusis Vertybinių popierių rinkos įstatymas.

Byloje nustatyta, kad atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, m. Tai įrodo, kad atsakovai, kaip tarpusavyje susiję asmenys vadovaikartu valdo 54,72 proc. Как можно заработать деньги на авто kolegija nurodė, kad atsakovų R.

pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą

Sutuoktiniai R. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tiek pagal nurodytas Vertybinių popierių rinkos įstatymo, tiek pagal CK 3.

Be to, pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą nustatyta, kad atsakovas R. Tačiau atsakovai šios pareigos neįvykdė. Tai patvirtina Vertybinių popierių komisija m. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime.

Šioje byloje Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, jei Vertybinių popierių komisija nenusprendė kitaip, nėra paneigta. Šiuo metu smulkieji akcininkai, tarp kurių yra ir ieškovas, yra netekę galimybės realiai dalyvauti bendrovės valdymo procese, taip sudaromos prielaidos jų turtinėms ir neturtinėms teisėms pažeisti.

Ieškovas ieškiniu gina savo teises kaip uždirbti milijoną iš dvejetainių opcionų interesus, todėl jam nebūtina remtis viešuoju interesu. Tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu didesnę dalį akcijų yra perleidęs ir turi tik trečiojo asmens paprastųjų vardinių akcijų, neturi esminės reikšmės.

Ieškovo reikalavimo teisinius argumentus patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo m. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinta asmens, savarankiškai ar kartu su kitu asmeniu įgijusio daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, alternatyvi pareiga arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, jog privalomo oficialaus pasiūlymo esmė yra ta, kad subjektas, įgijęs vienas ar kartu su kitais subjektais tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali kontroliuoti bendrovės veiklą, privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti smulkiesiems akcininkams priklausančias akcijas — šie turi turėti galimybę savo akcijas parduoti ne už bet kokią, pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą už teisingą kainą; teisingos kainos taisyklė leidžia smulkiesiems akcininkams pasirinkti, ar tam tikram subjektui vienam arba kartu su kitais įgijus tiek akcinės bendrovės akcijų, kad jis gali kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą, savo akcijas parduoti ir pasitraukti iš bendrovės, ar ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai, neįvykdę šios pareigos, pažeidė nurodytą įstatymo nuostatą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas dėl materialinės teisės normų, įvardytų šiame sprendime, pažeidimo — netinkamo jų taikymo ir aiškinimo ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.

Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinius skundus teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo 9Kasaciniu skundu atsakovai K.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Vertybinių popierių rinkos pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą 2 straipsnio 24 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 19 straipsnį, CK 3. Teismo išvada, kad atsakovai R. Teismas, aiškindamas kartu veikiančių asmenų sąvoką, netinkamai aiškino Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmens turimais balsais laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teisę turi asmens kontroliuojami juridiniai asmenys.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovai R. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 1 punkto, 24 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, CPK 42, 45 straipsnius, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų CPK straipsnisišėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų CPK straipsnis, straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas.

Teismas netinkamai aiškino CK 3.

Emitento pasirinkimo sandorių išdėstymas

Teismo išvada, kad sutuoktinių sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, prieštarauja įstatymo nuostatoms.

Taip pat pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą ir teismo konstatavimas, kad atsakovo R. Šis sandoris yra nuginčijamas, tai patvirtina ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.

Be to, teismas nepasisakė dėl kito atsakovo K. Atsakovai turi teisę perleisti sutuoktiniams balsavimo teises CK 2. Be to, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį asmuo, įgijęs daugiau kaip 40 proc. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja iki nurodytas ribos. Taigi įstatymas suteikia akcininkui pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą vėl įgyti prarastas balsavimo teises dalį jų perleidžiant.

Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovai yra kartu veikiantys asmenys, valdantys 54,72 proc. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai, suėjus įstatymo nustatytam 30 dienų terminui, nebeturi teisės pasirinkti Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje nurodyto alternatyvaus elgesio varianto ir privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas. Toks Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas ir prieštarauja įstatymo prasmei.

Teismas, nurodydamas, kad tokį aiškinimą patvirtina ir Konstitucinio Teismo m. Ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio teisme. Nei CK 1. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį akcininkas turi tik teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas įpareigoti asmenį, jau pateikusį privalomą oficialų pasiūlymą, padidinti privalomo pasiūlymo kainą, kitų teisių įstatymas nesuteikia.

Tokią teisę pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatas, gindama viešąjį interesą ir atstovaudama investuotojų interesams, turi Vertybinių popierių komisija, tačiau ji įstatymų pažeidimų nenustatė. Be to, ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas teismą įpareigoti atsakovus pateikti pasiūlymą supirkti ne tik jo, bet ir kitų smulkiųjų akcininkų akcijas, t.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi teisę atstovauti kitų bendrovės akcininkų interesams, taigi pažeidė CPK 51, 58 straipsnių reikalavimus. Dėl to ieškinys paliktinas nenagrinėtinas CPK straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo šių argumentų, nurodytų atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl jų nepasisakė. Be to, pagal CPK 5 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymas gina pažeistą asmens subjektinę teisę, tačiau ieškovas nenurodė, kokios jo teisės buvo pažeistos. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės yra nustatytos Akcinių bendrovių įstatymo straipsniuose, šios teisės nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, kreipimasis į teismą galimas tik dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų ginamas interesas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą

Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidas bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Be to, teismas sprendime nustatė neįtrauktų į bylą asmenų teises ir pareigas, t. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties Nr. Toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK straipsnio 2 dalies 2 punktas.

Taip pat teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė paskelbti oficialų privalomą pasiūlymą asmenų grupei, kurios nėra, nes padėtis yra iš esmės pasikeitusi.

Vertybinių popierinių rinkos ištakos. Asmenys, susiję su Asociacijos nariu.

Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad asmens turimais balsais laikoma akcijų suteikiama teisė balsuoti, balsavimo kuriomis teisę turi taip pat asmens sutuoktinis. Sutuoktiniai turi teisę sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartis CK3. Jeigu atsakovas R.

Byla 3K-3-215/2007

Ieškovas gina įstatymų suteikiamą savo subjektinę teisę, kad kiti akcininkai pateiktų oficialų pasiūlymą supirkti likusias, tarp jų ir ieškovo, akcijas. Sutampant ieškovo interesui su viešuoju, tai nereiškia, kad ieškovas asmeniškai negali kreiptis į teismą gindamas savo pažeistą teisę. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį atsakovai turėjo per 30 dienų pasirinkti vieną iš dviejų elgesio variantų — arba parduoti viršijančias 40 proc.

  • Pajamos iš dvejetainių opcionų minimalaus indėlio
  • Kaip užsidirbti pinigų iš karto ir daug pinigų

Kai kartu veikiantys asmenys per 30 dienų nesumažina turimų balsų skaičiaus, tai turi pateikti privalomą oficialų pasiūlymą. Vertybinių popierių komisija pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 50 straipsnį, 52 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi teisę teikti oficialius Vertybinių popierių rinkos įstatymo išaiškinimus, kurie pagal CPK straipsnio 2 dalį laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, kad atsakovai privalėjo paskelbti oficialų pasiūlymą.

Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo m. Konstitucinis Teismas m. Taigi, Konstitucinis Teismas analizuodamas šią teisės normą pažymi apie stambiesiems akcininkams suteikiamą elgesio alternatyvą, kaip ekonominės teisinės pusiausvyros smulkiųjų akcininkų teisių gynimo atžvilgiu garantą.

pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, konstatavo, kad asmuo, peržengęs 40 procentų balsų ribą atskaitingo emitento susirinkime, turi pasirinkti vieną iš galimų elgesio variantų, numatytų šiame įstatyme, - perleisti vertybinius popierius arba teikti oficialų pasiūlymą. Tai jis gali padaryti tik per 30 dienų laikotarpį, o suėjus šiam terminui ir per šį terminą neperleidus 40 procentų ribą viršijančių vertybinių popierių, kaip yra šioje byloje, kiti akcininkai įgyja subjektinę teisę reikalauti, kad būtų teikiamas oficialus pasiūlymas supirkti likusias akcijas, o nustatytą ribą viršijęs asmuo ar kartu veikiančių asmenų grupė turi pareigą skelbti tik oficialų pasiūlymą.

pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą

Tokiam asmeniui asmenims išnyksta teisė perleisti vertybinius popierius akcijas ir atsiranda tik pareiga skelbti oficialų pasiūlymą pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį.

Kasatorių nuomone, teisės normose nenustatyta, kad pasibaigus 30 dienų terminui išnyksta pirmiau nurodyta alternatyva, tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė be jokio teisinio pagrindo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį spręsdamas, kad atsakovas R. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime.

XI Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymas

Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. Taigi įstatyme suteikta akcininkui teisė vėl įgyti prarastas balsavimo teises dalį jų perleidžiant. Taigi, net jei atsakovas R.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, spręsdamas, kad atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, kuri įgijo ir m. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta kontrolės sąvoka leidžia daryti išvadą, kad atsakovai R. Teismas netinkamai sumavo atsakovų turimus balsus, nes atsakovas R.

pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškindamas Vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 3 punkto nuostatas nepagrįstai savo sprendimą grindė Pateikti teisingus pareiškimus apie pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą pasirinkimą popierių komisijos byloje pateiktais išaiškinimais, laikydamas juos oficialiu įstatymo aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad atsakovo R.

Atsakovas įgyvendindamas savo teisę, įtvirtintą CK 2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tokios sutartys nesukėlė jokių teisinių pasekmių, neatsižvelgė į tai, kad balsavimo teises turintis asmuo turi teisę jas perleisti kitam asmeniui, kad šis savo nuožiūra dalyvautų pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą asmens dalyvių susirinkime CK 2. Nenurodydamas, kaip turi būti balsuojama juridinio asmens susirinkime perleistomis balsavimo teisėmis, atsakovas R.

Atsakovo R. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad tokia sutartis yra niekinė, pažeidė CK 1. Vertybinių popierių komisijos m.

Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vertybinių popierių komisijos m. Nurodytos balsų skaičiavimo nuostatos galiojo ieškinio padavimo ir tariamo teisės pažeidimo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai į jas neatsižvelgė, taip pažeisdamas vieną pagrindinių teisės principų - lex lažintis dėl dvejetainių parinkčių non agit įstatymas atgaline tvarka negalioja.

Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

pateikti teisingus pareiškimus apie emitento pasirinkimą

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kad būtų apgintas viešasis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m.

Vertybinių popierių rinkos įstatyme besąlygiškai nenustatyta pareigos pateikti oficialų pasiūlymą, bet nustatyta alternatyvi pareiga asmenims, peržengusiems nustatytą ribą, pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas arba perleisti įstatymo nustatytą ribą viršijančius vertybinius popierius, o Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas emitento akcininkas turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas įpareigoti asmenį, pateikusį privalomą oficialų pasiūlymą, padidinti privalomo pasiūlymo kainą taip, kad ji nepažeistų sąžiningumo reikalavimų.

Emitento pasirinkimo sandorių išdėstymas,

Kitų teisių įstatyme nesuteikta, todėl akcininkas negali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pateikti oficialų pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, tačiau tokios savo išvados nemotyvavo. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK straipsnio 4 dalies 2 punktą. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio tikslas yra apginti viešąjį interesą, t.

CPK 49 straipsnyje nustatyti viešojo intereso gynimo teisme ypatumai ir apibrėžti subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Vertybinių popierių komisija turi teisę ginti pažeistas smulkiųjų akcininkų teises Vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 3 dalistačiau ieškovas tokios teisės neturi.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK straipsnio 1 dalies 1 punkto ir straipsnio l dalies 5 punkto ir nepaliko pareiškimo nenagrinėto. Apeliacinės instancijos teismas peržengdamas apeliacinio skundo ribas priėmė sprendimą supirkti likusius vertybinius popierius, nors ieškovas apeliaciniu skundu prašė teismo įpareigoti pateikti oficialų pasiūlymą supirkti jo vertybinius popierius CPK straipsnis.

Teismas taip pat nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių bei pareigų, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Byloje teismų nustatytos aplinkybės 31Ieškovas M. Tuo metu privalomo oficialaus pasiūlymo teikimo tvarką reglamentavo Vertybinių popierių rinkos įstatymas m.

IX redakcija, įsigaliojusi nuo m.

  1. XI Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymas
  2. Raskite koncepciją, apibendrinančią visas kitas toliau pateiktos serijos sąvokas.
  3. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X nauja redakcija.
  4. Танкадо находился в Испании, а Испания - вотчина Халохота.
  5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X nauja redakcija.

Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

Asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, taip pat blokuoti tų bendrovės sprendimų priėmimą, kuriems priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t.