Pasirinkimo teorijos kūrėjai

Sprendimų priėmimas[ keisti ] Sprendimų priėmimas yra sudėtingas procesaskuris vyksta tam tikra tvarka, pasirenkant tinkamą ir efektingą sprendimo variantą.

Tai sprendžiama, ką laikyti problemakokia informacija vadovautis, kokias strategijas parinkti, kokias politines alternatyvas svarstyti, kurias iš jų reikia pasirinkti, kokiais būdais įgyvendinti politiką ir t.

Trumpai tariant, sprendimų priėmimai yra sudėtinga daugiasluoksnė veiklos struktūrakur kažkokio darbo realizavimas priklauso nuo sprendimų. Sprendimų priėmimai gali būti skirtingai, įvairiai interpretuojami, pateikiamos labai skirtingos versijos.

Sprendimų priėmimo teorijos. Racionalaus pasirinkimo teorija vikiknygas

Čia sprendimų priėmimas vaizduojamas kaip tikslų apibrėžimo, alternatyvų palyginimo ir pasirinkimo procesas. Geras sprendimas tas, kuris gali pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Šie veiksmai prilyginami gamintojų ir vartotojų savanaudiškiems veiksmams. Racionalaus pasirinkimo teorija taikoma tiriant viešąjį sektorių, apima mikroekonomikospolitikos mokslųsociologijosfilosofijospsichologijosantropologijos tam tikras koncepcijas.

Inkrementalistinė sprendimų priėmimo teorija[ keisti ] Ši teorija turi daug mažiau politinių aspektų, o kartu joje labiau akcentuojami sprendimų priėmimo būdai, metodai. Inkrementalizmas - pakankamai reali teorija, nes priimant sprendimus yra pripažįstamos objektyvios aplinkos sąlygos - išteklių, laiko, intelekto ir kt.

Lindblomo vardu.

Viešojo pasirinkimo teorija

Bandant pasirinkimo teorijos kūrėjai esminius inkrementalizmo teorijos bruožus, reikėtų pažymėti šiuos: 1. Tikslų ir sąlygų atranka bei empirinė veiklos analizė reikalauja siekti jų tarpusavio sąveikos, bendrumo labiau negu skirtumų ar priešpriešos vieno kitam. Populiarios bitkoinų piniginės priėmėjams sprendžiant problemas, rekomenduojama atsižvelgti ne į visas esamas alternatyvas, o tik į tas, kurios skiriasi nuo esamosios politikos, bet nėra kardinaliai priešingos jai.

Ištakos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Svarbiausi šiuolaikiniai valdymo bruožai yra biurokratija bei technokratija tarnaujanti savo paties, o ne visuomenės interesams. Šia teorija rėmėsi JAV ir Britanija, ir ji sulaukė rimtos politinių partijų paramos. Pirmasis šia teorija susidomėjo Gordon Tullock, tačiau savo darbuose ekonominio aspekto neaptarinėjo. Jis teigė, kad analizuojant politiką, politikos formavimą ir biurokratiją, turi būti remiamasi ta pačia savo naudos maksimizavimo prielaida, kuria remiamasi aiškinant firmų, verslininkų ir vartotojų elgseną.

Kiekvienai alternatyvai skiriama dėmesio, tik ją įvertinus kaip "svarbią" būsimajam sprendimų priėmimui. Tarp sprendimų priėmėjų sumažėja konfliktų ir nesibaigiančių diskusijų galimybė, nes inkrementalizmas leidžia panaudoti daugybę reguliavimo variantų, vadybinių metodų, lyginant teorinių ir praktinių pozicijų skirtumus. Inkrementalizmo teorija eliminuoja absoliučiai "teisingus" ir pozityvius sprendimus.

Sprendimų priėmimo teorijos. Racionalaus pasirinkimo teorija

Geriausi sprendimai pasiekiami susitarimų, pasirinkimo teorijos kūrėjai pagrindu. Inkrementalizmas kaip teorija skatina priimti tam tikra prasme ribotus, tačiau praktiškus, pritaikomus sprendimus. Inkrementalizmui būdinga: konservatyvumasinovacijų stabdymas, reagavimas į išorinės aplinkos poveikį. Taip pat pabrėžiama inkrementalizmo silpnoji pusė priimant sprendimus kritinėse situacijose.

Inkrementalizmas laikomas nepakankamai veiklia ir energinga teorija, galinčia tik paskatinti ieškoti alternatyvių sprendimų. Tačiau inkrementalizmo teorijos reikšmės ir galimybių neįvertinti neįmanoma, demokratinėje visuomenėje inkrementalizmas tampa sprendimų priėmimo tobulinimo priemone.

• Dvejetainių parinkčių autopilotas
• Sprendimų priėmimas[ pasirinkimo teorijos pagrindinės sąvokos ] Sprendimų priėmimas yra sudėtingas procesaskuris vyksta tam tikra tvarka, pasirenkant tinkamą ir efektingą sprendimo variantą.

Politikos formavimo procesas. Teorijos pagrindas yra išsamus visuomenėje vykstančių procesų stebėjimas.

Tuo pagrindu kuriama išsami informacija sprendimų priėmimui. Atsiranda galimybė išskirti svarbiausias visuomenės problemas ir jas tirti detaliai ir palaipsniui. Mišraus skanavimo teorija: sprendimų priėmimų procese detaliai tiriamos tik kai kurios pasirinkimo teorijos kūrėjai sritys - bendru žvilgsniu problema aptariama kaip visuma.

Etzionisvienas iš mišraus skenavimo teorijos metodų kūrėjų. Etzionio mišraus skanavimo metodas užtikrina aukštesnį sprendimų priėmimo lygį, nes susiejamos racionalios informacijų galimybės su inkrementalizmo informacijos atranka.

Mišraus skanavimo teorijos modeliai gali būti efektyvūs, sprendimų priėmėjams pasirinkus racionalaus visapusiškumo teorijos metodus vienais atvejais, o inkrementalizmo metodus - kitais.

Mišraus skanavimo metodą galima naudoti priklausomai nuo skirtingų sprendimų priėmėjų galimybių. Viena iš veikalo idėjų buvo ta, kad kiekvienas iš mūsų siekiame savanaudžių tikslų, tačiau tinkamoje aplinkoje šie savanaudiški siekiai gali duoti visuomeniai naudingus vaisius.

Pasirinkimo teorijos pagrindinės sąvokos.

Tik 20a. Teorijos pradininkais laikomi: ekonomistai — J. Buchananas ir G. Tullockas Šios teorijos tezės: 1.

Pasirinkimo teorijos modeliai

Žmonės yra tikslus turinčios, sąmoningos būtybės. Žmonės žino savo poreikius, ir gali juos suskirstyti hierarchiškai pagal prioritetą. Darydami pasirinkimą, žmonės atlieka racionalius skaičiavimus, atsižvelgdami į galimą alternatyvių pasirinkimų naudą bei kainą ar prarastą naudą; 4.

Socialinės struktūros ir kolektyviniai sprendimai visuomet yra naudos siekiančių žmonių racionalaus pasirinkimo vaisiai.

Teorija teigia, kad žmonės yra pakankamai racionalūs, kad pasirinktų tą sprendimą, kuris jiems atneš daugiausiai naudos. Praktiškai visi ekonominiai skaičiavimai ar prognozės atliekami turint omenyje šias prielaidas.

Apibendrinimas[ keisti ] Politikai, valdžios institucijų vadovai ir valdininkai dažnai savo sprendimus paaiškina įvairiomis priežastimis - politine situacija, tam tikrų politinių jėgų santykiu, politinės kultūros stoka ir t. Teorijos visapusiškai nenurodo, kaip objektyviai išsiaiškinti, kurios priežastys, sąlygos ir faktoriai labiausiai veikia konkrečių sprendimų priėmimą.

Analizuojant sprendimų priėmimo procesą, ypač svarbu suvokti, kada veikia vieni faktoriai, o kada kiti, dažnai lemiantys ne visą sprendimų priėmimo procesą, bet kurią nors sprendimų sritį, sprendiminę situaciją, viso sprendimo kryptingumą.

Racionalaus pasirinkimo teorija

Parsons W. Viešoji politika. Lindbloom Ch. Stone D.

Viešosios politikos paradoksai. Sprendimų priėmimo menas politikoje. Zenonas N. Max Weber ir racionalus pasirinkimas.