Variantas su jo.

variantas su jo

Jos rašomoji kalba buvo vadinama žemaičių kalba. Tačiau šio pavadinimo nereikia painioti su žemaičių tarme.

Vyriausybėje pristatytas „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninis variantas | Mano vyriausybė

Žemaičių kalba — tai vidurio Lietuvos aukštaičių kalba. Pagal dabartinę dialektologijos klasifikaciją variantas su jo — vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Taigi akivaizdu, kad buvo orientuojamasi ne į vyskupijos centro — Varnių, kur kalbėta tikrąja žemaičių tarme, kalbą. Vidurinis variantas buvo artimas Kėdainių, esančių Lietuvos viduryje, lietuvių kalbai.

variantas su jo

Kėdainiai ypač iškilo XVII a. Jis turėjo savo spaustuvę, gimnaziją, jame sugyveno įvairių tautybių žmonės, o vienas iš jo burmistrų buvo lietuvis Steponas Jaugelis-Telega. Kėdainiai buvo Reformaciją, kalvinizmą rėmusio kunigaikščio Jonušo Radvilo rezidencija.

Ne be jo paramos Lietuvos kalvinistai išleido gana reikšmingų knygų lietuvių kalba. Katalikiški tekstai vidurio variantu pasirodė anksčiau nei kalvinistų.

  1. CPA dvejetainiai variantai
  2. Variantas ir jo klasifikacija Karalystė[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Karalystė Regnum.

Vėliau abipusė religinė konkurencija skatino tai vienos, tai kitos konkurentų pusės tekstus lietuvių kalba. Katalikiški vidurinio varianto tekstai yra šie: Mikalojaus Daukšos katekizmas ir postilė ; Saliamono Mozerkos Slavočinskio giesmynas ; Jurgio Kasakauskio sudaryta maldaknygė Rožančius Švenčiausios Marijos Panos ir saldžiausia varda Jėzusa ; kiti smulkūs spausdinti bei rankraštiniai teksteliai.

Kalvinistiški vidurinio varianto tekstai yra šie: Merkelio Petkevičiaus katekizmas su giesmynėliu, išleistas Vilniuje ; anoniminė postilė, išspausdinta Jokūbo Morkūno ; Stepono Jaugelio-Telegos, Jono Božimovskio bei Samuelio Minvydo Knyga nobažnystės ; ; Samuelio Chilinskio verstos Biblijos spausdinta Senojo Testamento dalis ir Naujojo Testamento rankraštis.

Visi minėti stambieji tekstai yra verstiniai, originalios ar pusiau originalios galėjo būti tik kai kurios Slavočinskio giesmyne esančios giesmės.

variantas su jo

XVIII a. Ji reikšminga tuo, jog pirmąkart gana tiksliai žodžiuose pažymėtas ne tik lietuvių kalbos kirtis, bet ir priegaidė. Be to, užfiksuotos įdomios to meto gramatinės formos.

Tačiau teoriniu, praktiniu požiūriu kalba čia aprašyta nevykusiai, painiai. XIX a.

variantas su jo

Tiesa, daug kur ryškiai prasikišdavo autoriaus gimtoji tarmė. Jau minėta, kad reikšmingiausias varianto atstovas yra Mikalojus Daukša. Iš to meto šviesuolių išsiskyrė ne tik jo patriotinės pažiūros lietuvių kalbos iškėlimas matyti lenkiškoje postilės pratarmėjebet ir patys XVI a.

variantas su jo

Didžiulės apimties postilė bei vėliau parengtas katekizmas išleistas anksčiau nei postilė parašyti archajiška, įdomia kalba, gausia sinonimų, leksinių gretybių, abiejuose tekstuose sužymėta žodžių kirčio vieta — taigi tai yra neįkainojamas šaltinis mūsų kalbos istorikams, istorinės akcentologijos tyrėjams.

Daukša vengė skolinių, todėl stengėsi pats darytis naujų žodžių, pvz.

Vyriausybėje pristatytas „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninis variantas | Mano vyriausybė

Tarpukario ir vėlesni kalbininkai diskutavo, ar didžiulė postilė tikrai yra vieno Daukšos darbas. Kai kam įtartinas pasirodė tam tikrų Daukšos kalbos ypatybių varijavimas, skirtingas to paties žodžio kirčiavimas, klaidų atitaisymai, kuriuose peikiami tokie postilės parašymai kaip bat, aik vietoj bet, eik.

Vis dėlto Pranas Skardžius įtikinamai parodė, kad čia vieno žmogaus darbas — knygos kalba yra vieninga fonetikos bei morfologijos požiūriu. Iš kalvinistų tekstų kalbos požiūriu vertingiausia yra Knyga nobažnystės bei antrasis mūsų istorijoje Biblijos vertimas, atliktas Chilinskio deja, dėl konkuruojančių bendratikių kritikos vertimas nebuvo iki galo išspausdintas.

Vyriausybėje pristatytas „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninis variantas

Knyga nobažnystės t. Panašiai daugokai skolinių variantas su jo ir Chilinskio Biblijos vertimas, atliktas Londone iš olandiškos ir lenkiškos Biblijos versijos. Apskritai dvikalbiai Lietuvos reformatai per daug nesirūpino savo lietuviškų tekstų kalbos grynumu.

variantas su jo

Vis dėlto jų XVII a.